Pastaba: Trupmeniniai atsakymai yra suapvalinti iki artimiausios 1/64-osios dalies. Jeigu norite tikslesnio atsakymo, prašome pasirinkti 'dešimtainis' iš duotų pasirinkimo variantų žemiau.
Pastaba: Galite padidinti arba sumažinti atsakymo tikslumą pasirinkdami reikiamą didelių skaičių kiekį iš duotų pairinkimo variantų virš rezultato.
Pastaba: Grynam dešimtainiui atsakymui gauti, prašome pasirinkti 'dešimtainis' iš duotų pasirinkimo variantų virš rezultato.
Astronomai naudojo trigonometriją atstumui tarp žvaigždžių matuoti iki tol, kol atsirado terminas parsekas, kuris palengvino nesuvokiamų atstumų skaičiavimus.
Parsekas - tai atstumas nuo saulės iki astronominio objekto, kurio paralakso kampas yra viena arksekundė (1/3600 laipsnio). Paralakso kampas buvo atrastas matuojant paralakso judėjimą (arba regimąjį žvaigždės judėjimą, būdingą stabilioms, tolimesnėms žvaigždėms), kada žvaigždė yra stebima iš priešingų Saulės pusių (šešių mėnesių periodas žemėje). Paralakso kampas yra gaunamas perpus sumažinus išmatuotų kampų skirtumą.
Kada paralakso kampas išmatuotas, galima suskaičiuoti atstumą naudojant trigonometriją, nes mes žinome atstumą tarp Žemės ir Saulės. Atstumas nuo Saulės iki objekto su vienos sekundės paralakso kampu buvo apibrėžtas, kaip matavimo vienetas, ir Turnerio dėka, pavadintas parseku.
Parseko atradimas palengvino didelių atstumų išvedimą ir apibūdinimą, nes atst
Ilgio matavimo vienetas lygus 66 pėdoms, dažniausiai naudojamas JAV žemėtvarkoje. Originalus matavimo prietaisas (Giunterio čeinas) buvo grandinė, sudaryta iš 100 geležinių sąsajų, kurių kiekviena buvo 7.92 colių ilgumo. 1900-aisiais plieninės juostos pradėjo keisti čeinus, nors geodezinės juostos vis dar vadinamos "čeinais",o juostinis matavimas dažnai pavadinamas "čeininimu". Čeinas yra patogus matavimo vienetas kadastriniuose tyrimuose, nes 10 kvadratinių čeinų lygu 1 akrui.
Atsisiųskite "Android" programą